Jaučių orgijos Plungės restorane

Ten kalnas, o už jo — užkalnis!
Ten kalnas, o už jo — užkalnis!

Šiandien kažkas anonimiškai ėmė ir paklausė Miglės „Ar tau patinka Užkalnio tekstai?“. Tų Andriaus tekstų, tiesą sakant, gal kokius du ir esu skaičiusi, bet užtat pasisakymų ir pareiškimų apie Užkalnio tekstus skaičiau nemažai. Girdėjau, kad jis mėgsta rašyti atsiliepimus apie įvairias kavinukes ir restoranus, o šioms tai — puikiausia reklama. Tad kuo gi mes blogesni už gerbiamą A. Užkalnį, nejaugi negalime savarankiškai įvertinti restoranų? Užkalniškas tekstas Jūsų paslaugoms.

Skaityti toliau: Jaučių orgijos Plungės restorane

Reklama

Kaip Žemynai liepą pirkome

Ne Grainio, bet liepa.
Ne Grainio, bet liepa.

Nuo pat mokyklos suolo manęs neapleidžia Grainio liepos vaizdinys, V. Krėvės kūrinyje „Skerdžius“ gyvybės ir mirties gija susietos su pagrindiniu kūrinio veikėju — Lapinu. Žmogumi, kuris jau krikščioniškame kaime buvo kažkoks truputį pagonis ir tebepuoselėjo jau mistiškomis tapusias protėvių tradicijas, nesilankydavo bažnyčioje, bet užtat Dievą garbino miškuose ir laukuose. Tik kokį Dievą?

Skaityti toliau: Kaip Žemynai liepą pirkome

Pirmosios dienos Rietave

Puri Vilnite
Pirmoji Rietavo asmenukė

Mūsų senelių ir tėvų kartos stebisi – „Kaip čia dabar? Mes visą gyvenimą stengėmės iš provincijos patekti į didmiestį, o mūsų vaikai ir anūkai veržiasi į kaimą!“ Tikrai nesame vieninteliai, ir sėkmingų istorijų skaitę ar girdėję esame nemažai. Iš tiesų matę savo tėvų gyvenimą ir darbą biuruose, kurį jie ir patys apibūdina kaip „namai-darbas-namai“ rutiną, ėmėme ieškoti būdo iš to ištrūkti. Ir nors mūsų seneliams patogi kėdė prie kompiuterio galbūt atrodo kaip pasiekimas, mums tai – nepelnyta katorga už nesamas nuodėmes. Tad mes pabėgome. Susikrovėme mantą ir išvažiavome į Rietavą laimės ieškoti. Kodėl Rietavas? Atsakymas labai paprastas – ten Mindaugo senelių žemė, ten mes susipažinome, ten mėgome leisti studentiškas atostogas.

Skaityti toliau: Pirmosios dienos Rietave

Pirmasis įrašas!

Labas vakaras,

MargisSveiki sulaukę pirmojo mūsų įrašo šiame tinklaraštyje! Aišku, viskas turėjo pasirodyti kur kas anksčiau, bet juk į kitą Lietuvos kraštą persikrausčius ne egocentriško dienoraščio rašymas yra svarbiausias darbas 🙂

Labai tikiuosi, kad ateityje šitas blogas tik gerės, gražės ir pildysis nuostabiais įrašais. O kol kas — geros ir prasmingos pošventinės darbo savaitės!