Apie išvadas, kurias pasidarome

J. Trinkūnas „Lietuvių išminties knyga“
J. Trinkūnas „Lietuvių išminties knyga“

Skaičiau kažkada Pono Visatos Valdovo Rokiškio vadybinį anekdotą (http://rokiskis.popo.lt/2015/01/18/vadybinis-anekdotas/) apie kintančias sąlygas ir pasenusius sprendimus. O per Jorę teko malonumas į rankas gauti jau į Dausas iškeliavusio krivio Jauniaus Jono Trinkūno komentarais praturtintų esminių lietuvių pasaulėžiūrai pasakų ir sakmių rinkinį. Ir užkliuvo akis už vienos sakmės apie Dievą Senelį ir jo klajones po žemę mokant žmones. Iš tiesų tai balsu kvatojausi, tad pateikiu čia jos ištrauką. Manau, su minėtu Rokiškio pamokymu ši sakmė kažkuo susišaukia.

„ Eidams pro pavargėlį, tas senelis radęs javus besėjantį blogoj žemėj. Sakąs:

— Padėk Dievs! Žmogel, čia tavo bloga žemė, kasžin kas čia užaugs!

Žmogus atsakęs:

— Dėku dėku, senel, kad Ponasdievs duos, ir bus.

Tai kad užaugę ko geriausi javai.

Toliaus paėjęs, radęs turtingą besėjantį javus geroj žemėj. Sakąs:

— Padėk Dievs, padėk Dievs! Čia tamstos gera žemė, kad Ponasdievs duos, gal geri javai užaugti.

Turtingasis atsakęs:

— Aš žinau, kad čia ir be dievo davimo geri užaugs.

Senelis skersai jo dirvos ir nuėjęs. Tai tiktai tose pėdose jo geri buvę javai, o daugiaus visa ta dirva buvo dyka — nieko nebuvę. Daugiaus sakąs tas:

— Kad būčia žinojęs, tai aš tą senį būčia už čiupros po visą tą savo dirvą išvalkiojęs “

Deja, tekę pabūti ir gyvai tokiose situacijose, kuomet būni morališkai išvalkiotas po dirvonus, nes užsispyrėliai randa savą situacijos vertinimą ir kitokias išeitis, nei iš jų tikimasi. O gal čia užfiksuotas senoviškas thinking-out-of-the-box pavyzdys? Spręskite patys.

Man ši istorija parodo, kaip mąsto kai kurie savanaudžiai žmonės, savo tikslų siekiantys grubiais veiksmais, nepripažįstantys nuolankumo, pagarbos kitam ir norintys savo valiai pavergti net ir dievus. Dosni gamta bus tik tuomet, jei ji bus gerbiama, o gamta, paprastai šnekant, apima viską: dirvą, kurioje sėjame, vandenį, kuriuo laistome ir kurį patys geriame, orą, kuriuo kvėpuojame, kitus žmones, su kuriais bendraujame, galų gale — pačius dievus, kurie per ją reiškiasi. Ir negali paniekinti nė vieno, jei nori skalsaus gyvenimo. Šito laikydamasi mūsų šeima ir gyvena. Su dievų pagalba juk ir skurdžiausioje dirvoje galiausiai sukursime savo laimę…

Bet kokiu atveju, „Lietuvių išminties knyga“ jau išleista ir laukia Jūsų, kad įsigytumėte, skaitytumėte ir atrastumėte didų mūsų protėvių dvasinį ir moralinį palikimą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s