Žalioji Jorė Kulionyse

JorėDėl lietingų ir šaltų dienų darbymetis Jurgaitynėje ateina mažais žingsneliais, tad mūsų šeima išvyko į tradicinę Jorės šventę Kulionių kaime, prie Molėtų observatorijos. Mūsų protėviams baltams Jorė buvo pirmosios žalumos, gyvybės atgimimo šventė, kuri žymėjo pirmąją ganiavą, sėjos pradžią ir žemės gyvybingumą. Vos išgirdę apie Lietuvoje nugriaudėjusią perkūniją Romuvos žmonės renkasi švęsti Jorės.

Mūsų šeimai Jorė Kulionyse turi ypatingą prasmę — čia ne tik prašėme Žemynėlės gero derliaus ir puikių orų, leisiančių įsibėgėti darbams, kurie tokie dabar svarbūs mūsų šeimos ateičiai, bet ir susitikome su senais bičiuliais, dalinomės savomis bėdomis ir laimės akimirkomis.

Tie, kurie mūsų mitologiją mato kaip individualią, o ne bendrą visų tautų „pagonybėms“, man galbūt nepritars, tačiau aš Jorę matau kaip visų indoeuropiečių švenčiamą gyvybės atsiradimo šventę. Jorė švenčiama nugriaudėjus pirmajai perkūnijai. Mitas pasakoja, kad Perkūnui apvaisinus Žemyną (Žemę Motiną) iš jos vandeningų įsčių gimė visa pasaulio gyvybė. Pavasarį nugriaudėjus perkūnijai išsprogsta lapai, gyvūnai atsiveda jauniklių, žemė sužaliuoja ir suklesti. Liaudies dainose minimas pavasarinis Perkūnas, vadinamas Joriu, kuris turi įveikti žiemos sąstingį ir atrakinti žemę, o tada išleisti žolę ir rasą. Dainuojama:

Jori, šildyk žamį
Jori, palaisk rasų
Jori, palaisk žoly
Jori, nežanytas
Jori, apsižanyk
Nėra po man mergų
Tiktai viena rožė
Ir ta darži auga
Tuinu aptaisyta
Vandeniu aplaista
Rūtom apsodinta
Tuinų palaužysiu
Vandenį išlaisiu
Rūtelas išrausiu
Rožį sau paimsiu

Jorės šventėIr dainą ta pačia melodija ir panašiais žodžiais teko girdėti ne tik lietuvių, bet ir kaimyninių tautų atliekamo folkloro lobynuose. Šis mitas puikiausiai atspindi idėją, kad žmonės ir visa gyvybė atsiranda ne Dievui sukūrus, bet susijungus moteriškumo ir vyriškumo pradams, ir ne iš dangaus nukrenta, o yra pagimdoma moters, kurią įkūnija Žemės vaizdinys. Taigi Jorės šventėje mes pagerbėme gyvybę tokią, kokia ji yra, jos tikrąją prigimtį ir kilmę.

Pasakojant apie Jorę gera proga nežinantiems trumpai pristayti ir Romuvą. Įsikūrusi kaip sovietinei okupacijai besipriešinanti ir lietuvių tautinę kultūrą išsauganti bandanti Vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva, Romuva dabar veikia kaip senovės baltų religinė bendrija, gaivinanti ir tęsianti senojo lietuvių tikėjimo tradicijas, pasaulėžiūrą ir dvasinę kultūrą. Liaudies dainos Romuvoje, kitaip nei daugelyje kitų folkloro ansamblių, dainuojamos ne dėl smagumo, o suvokiant ir analizuojant gilesnes mitologines dainų prasmes. Pasakos čia sekamos ne iš neturėjimo ką veikti, bet ieškant protėvių išminties ir žinių apie pasaulį. Šventės švenčiamos ne vien tik linksminantis ir be tikslo kartojant papročius, bet gilinantis į kiekvieno papročio ar prietaro sakralumą, pirminę prasmę. Pavyzdžiui, pavasario švenčių metu vieni margučius dažo nes gražu, o romuviečiai – nes margutis simbolizuoja pasaulio ir gyvybės užgimimą. Tuo romuvietis skiriasi nuo kitų folkloro mylėtojų ir puoselėtojų – prasmėmis, gaunamomis iš protėvių, gilesnėmis tautinio paveldo studijomis.

Jorės šventė 2Jorės šventę romuviečiai sutinka su apeigomis, skirtomis Perkūnui ir Žemynai. Geresniam derliui (kuris reiškia ne tik laukų derlingumą, bet ir bet kokio darbo, uždirbančio šeimai duoną, sėkmei) paskatinti aukojama duona, pasaulio ir gyvybės susikūrimui atvaizduoti aukojami margučiai, pagerbiami protėviai, su jais ir gyvaisiais dalinamasi maistu iš bendro katilo. Linksmybes užikrina lietuvių liaudies šokių vakaronė, senoviniai žaidimai, dainos, geras oras.

Žaidimai ir šėliojimai neatsiejami nuo Jorės, kaip ir nuo kitų pavasario švenčių. Taip padedama išbudinti žemę, išjudinti ją iš žiemos sąstingio. Sakoma, kad išgirdus pirmąjį perkūną, reikia verstis kūliu. Tiek pavasario lygiadienio, tiek Jorės metu akcentuojamas vaikų supimasis, kad dideli augtų. Šiais metais senoviniais žaidimais išjudinti žemę ir Jorės dalyvius buvo paprašytas Mindaugas, parodęs keletą Gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ (https://www.leitgiris.lt) mėgiamų vikrumo, jėgos ir ištvermės išbandymų. Iš pradžių žaidėjų susirinko įvairių, bet pasirodė, kad žaisti gali stipriausi ir drąsiausi.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s