Virgilijaus ir Birutės klestėjimas rupūžių valdose

Virgilijus ir Birutė tarp savo senųjų sodybos augalų
Virgilijus ir Birutė tarp savo senųjų sodybos augalų

Virgilijui Bizauskui ir jo gyvenimo draugei Birutei pabėgti nuo miesto šurmulio taip ir nepavyko – persikėlę į Lopaičių kaimą atsidūrė kvaksinčioje ir kurkiančioje rupūžių karalystėje. Vieną naktį savo sodyboje pamatė ant didžiulio akmens tupinčią rupūžę ir žiūrinčią į mėnulį ilgesingu žvilgsniu. „Tikra rupūžynė,“ – tą kartą nusistebėjo sodybos šeimininkai. Daugiau niekaip kitaip savo sodybos jie ir nebevadina, tik Rupūžyne, ir priduria, kad jų namuose rupūžės yra šventas, laimę nešantis padarėlis, kurio neliečia nei žmonės, nei gyvuliai. Net sodyboje medžiojantis katinas ir namus saugantis jaunas šuo saugo rupūžių ramybę ir jų neliečia.

Skaityti toliau: Virgilijaus ir Birutės klestėjimas rupūžių valdose

Reklama

Staliaus Algirdo Krajino medinių svajų etiudai

Algirdas darbuojasi
Algirdas darbuojasi

Nedideliame Žemaitijos kolegijos bendrabučio kambarėlyje visi paviršiai nukrauti mediniais ruošinukais, varžteliais, vinukais, plaktukais, grąžtais ir kitais įrankiais, kurių pavadinimus žino tik amato broliai — tai staliaus, liaudies meistro Algirdo Krajino namai. Iš pirmo žvilgsnio Algirdas — paprastas, be galo mandagus, kuklus kaip ir jo kambarėlis žmogus, tačiau bendraujant ima skleistis truputį romantiškų, bet neabejotinai ambicingų jo svajų sparnai. Tos svajos medinės arba bent kyla iš medžio, kaip pats Algirdas sako: „ir tegu važiuoja mano arkliukai“.

Skaityti toliau: Staliaus Algirdo Krajino medinių svajų etiudai