Pyragais kvepiantys namai

V. Juodeikienė. L. Berneckės nuotr.
V. Juodeikienė. L. Berneckės nuotr.

Kas nemėgsta pyragų? Dabar jų yra visokių – su įvairiausiais glaistais, skaniausiais įdarais, įdomiais papuošimais, kvapniausių ir gardžiausių. O buvo laikai, kai Lietuvoje šeimininkės žinojo vieną vienintelį ypatingą baltąjį pyragą. Vienos jį pagardindavo riešutais ar uogomis, o kitos nedėdavo visai nieko. Paprastas baltas pyragas buvo vertinamas, nes ne kiekvienas turėdavo gerai sumaltų, nerupių kvietinių miltų, kiaušinių, pieno – tai buvo brangiausi produktai, iš kurių užmaišytas baltas pyragas tikdavo kiekvienai šventei, garbingiausiems svečiams pavaišinti. Iš močiutės ir mamos perėmusi senuosius receptus, dabar baltąjį pyragą kepa Žadvainiuose gyvenanti Virginija Juodeikienė.

Baltieji pyragai – šeimos tradicija

Virginija Juodeikienė užaugo gausioje šeimoje, o ir pačios namuose dabar krykštauja net penki vaikai – vyriausiajam sūnui dabar šešiolika metų, o jauniausiai pagrandukei – tik aštuoni mėnesiai. Atvažiavusiems pasisvečiuoti anūkams Virginijos močiutė visada prikepdavo pyragų, o dabar tuos pačius pyragus tebekepa ir moters mama, vaišina jau savus anūkus.

Būtent iš močiutės ir mamos Virginija perėmė tradicinio pyrago receptą. „Kai nuvažiuodavome pas močiutę, šių pyragų visada būdavo prikepta mums, anūkams. Būtinai turėdavo mus pavaišinti. Kvepėdavo visi namai, todėl ir dabar pyragų kvapas man primena močiutės namus. Vėliau pyragus kepdavo ir mano mama, o aš žiūrėdavau, kaip ji daro, kokius produktus naudoja, taip ir išmokau, perėmiau. Receptai išliko tie patys, kaip močiutės, bet, žinoma, močiutė kepdavo juos krosnyje, toje pačioje, kur ugnį kūrendavo, o man jau tenka kepti paprastoje orkaitėje,“ – pasakoja Virginija Juodeikienė. Vaikystę jai primenantys pyragai dabar dažnai džiugina smaližius ir Virginijos namuose.

Virginijos vaikai domisi ir pačiu pyrago kepimo procesu: „Vaikai jau dabar domisi, kaip aš kepu, žiūri, kokius produktus dedu. Paskui bus matyti, ar domėsis, visi receptai yra surašyti, palikti ateities kartoms.“ Moteris pasakoja, kad ne tik jos pačios vaikai, bet ir draugai bei kaimynai domisi, prašo pasakyti receptą, tačiau tokiems atsako, kad vis tiek nepavyks iškepti, reikia jausti, kiek kokių produktų dėti, kiek minkyti, recepto čia nepakanka. Todėl, anot pyragų kepėjos, šią kepinių tradiciją galima perduoti tik iš kartos į kartą, stebint ir mokantis. „Iš pradžių ir man taip neišeidavo kaip mamai, bet įpratau ir dabar jau gerai sekasi. Truputį mama pamokydavo, patardavo,“ – sako Virginija Juodeikienė. Tad ir pyragų kepimo paslapties atskleisti nepavyks, reikia stebėti kiekvieną šeimininkės rankų judesį.

Pyragai grąžina prie profesijos

Virginija Viduramžių karybos, amatųir folkloro kiemelyje
Virginija Viduramžių karybos, amatųir folkloro kiemelyje

Pyragų kepimas nėra tik Virginijos pomėgis – kadaise ji pasirinko tokią profesiją. Baigusi devynias klases ji nusprendė Klaipėdos turizmo mokykloje studijuoti virėjos konditerės specialybę. Tokia pati buvo ir mamos specialybė, todėl Virginija Juodeikienė nuo pat vaikystės matė šios profesijos privalumus, ją pamėgo. Tačiau baigti studijų nebuvo lemta. „Baigusi devynias klases, įstojau Klaipėdoje į turizmo mokyklą, virėjos konditerės specialybę. Bet taip ir nebaigiau, nes sukūriau šeimą, būdama aštuoniolikos susilaukiau pirmojo sūnaus. Bet gyvenimas taip susiklostė, kad dabar grįžtu vėl prie to paties, imuosi pyragų kepimo,“ – likimo lemtą kelią šypsodamasi priėmė Virginija.

Gal baltasis pyragas ir toliau būtų džiuginęs tik Virginijos šeimos narius, jei ne kaimo bendruomenės raginimas pasidalinti pyragais su kitais. „Na, pirmiausia pradėjau veiklą su Žadvainių, kuriuose gyvename, bendruomene. Čia yra stipri bendruomenė, ypač pirmininkė Vida. Prasidėjo visokios šventės, mugės tiek Rietave, tiek aplinkiniuose kaimuose, tai vis po kelis pyragus išsikepdavau ir važiuodavau. Taip ir prasidėjo,“ – pasakoja Virginija. Pyragus kepti šventėms paragino Žadvainių bendruomenės pirmininkė Vida Ringienė. Jos paraginta Virginija pradėjo dalyvauti ir Verslo informacijos centro renginiuose, konferencijose, kur sužinojo apie tautinio paveldo sertifikavimą, gavo B kategoriją.

Dabar Virginijos Juodeikienės kepamų pyragų galima įsigyti vietos šventėse ir mugėse. Virginija dalyvauja Rietave vykstančioje Mykolinių šventėje, prekiauja Viduramžių karybos, amatų ir folkloro kiemelyje prie Rietavo turgaus, Žadvainių kaimo Žolinės šventėje, stengiasi sudalyvauti kitose mugėse.

Ateityje – tikra krosnis namuose

Virginijos šeima didelė, tad ir vietos šeimos namuose pakanka. Vieną kambarį savo namuose Virginija žada grąžinti į praeitį ir įsirengti senovinę krosnį. „Namuose vietos užtenka, turime didelį namą, todėl norėčiau pasistatyti krosnį. Joje kepti pyragai būna skanesni, turi truputį kitokį skonį. Be to, norisi pasiekti ir tą A tautinio paveldo kategoriją, nes kol kas turiu tik B,“ – apie ateities planus atvirauja pyragų meistrė.

Tik tos senovinės krosnies, kurioje būtų kepami pyragai, Virginijai ir trūksta iki tikros autentikos. Kepdama pyragus, V. Juodeikienė stengiasi naudoti tokius produktus, kokie galėjo būti senoviniame Lietuvos kaime. „Aš visada naudoju naminius produktus, iš kaimynų nusiperku ir naminių kiaušinių, ir pieno, grietinės, sviesto – viską stengiuosi sveikai daryti. Man labai svarbu, kad produktai būtų švieži, skanūs ir svarbiausia sveiki,“ – sako Virginija. Ne tik tam, kad pyragai būtų autentiški Virginija perka naminius produktus. Anot jos, svarbiausia sveikata, juk pyragus valgo ir jos pačios vaikai.

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s