Mūsų nuotykis baigtas

11024790_10200277906348136_8372654375363435216_oSeniai berašėme! Būtent dėl to, kad ilgai kalbėjomės tarpusavyje ir sprendėme, ką toliau darysime ir kodėl, o į tuos sprendimus, ginčus ir dvejones Jūsų įtraukti nenorėjome. Būtent todėl nuo lapkričio iš mūsų – nė žodžio. Daugelis jau ėmėte klausinėti, tai kas gi toliau, bet nuo atsakymo mes išsisukdavome, nes kurį laiką ir patys nežinojome, o kai jau žinojome, nenorėjome tolesnių klausimų, reikalaujančių konkretumo, nes juk niekas taip greit nevyksta, ypač dideli pokyčiai. 🙂

Važiuodami į Rietavą pradėjome didelį nuotykį, kuriam radome geriausią laiką – pabaigti mokslai ir dukrelės Žemynos gimimas. Taip praradome mažiau, nes bent aš išsaugojau savo darbą (išėjau ilgų motinystės atostogų), o Mindaugas dar nebuvo spėjęs kažko rimčiau susirasti. Ir mokslai buvo man baigti (su mylimu VU TSPMI atsisveikinau, kai Žemynai buvo vos vienas mėnuo), o Mindaugas išėjo akademinių atostogų ir universitetą pabaigė šį sausį. Davėme sau nei ilgą, nei trumpą laiko tarpą – maždaug metus su puse (kol trunka atostogos) susikurti savo gyvenimą Rietave. Žiūrint iš Vilniaus – gana daug, o atvažiavus čia supranti, kad visai mažai to laiko buvo. Bet jau įpusėjus žiemai nusprendėme, kad šis mūsų nuotykis baigtas, grįžtame namo. Buvimas Rietave šio to mus išmokė, tad galime duoti rimtų patarimų tiems, kurie ruošiasi įsikurti kaime, nors tų patarimų Jūs neklausysite, kaip ir mes neklausėme užvaldyti savo idėjos.

Ko nedaryti?

  1. Nepainiokite hobių ir darbo. Prieš važiuodami į Rietavą buvome, rodos, apgalvoję, kokį verslą bandysime užkurti, o ką darysime laisvu metu. Būtent į antrą, o ne pirmą suskirstymą turėjo patekti folkloras ir “visi tie pagoniški dalykėliai”. Deja, įtikinti ir kalbomis užliiūliuoti kitų žmonių, viską suplakėme į vieną, kol galiausiai patys nebesugebėjome atskirti, kur mūsų pragyvenimo šaltinis, o kur – visuomeninė veikla. Darėme apeigas, už kurias niekada neėmėme nei cento, tad tai ir liko visuomenine veikla, o mūsų pradėtas viduramžių folkloro, amatų ir karybos kiemelis suplakė viską į viena ir tai buvo didelė klaida. Poilsį ir darbą atskirti reikia net kaime.
  2. Neklausykite kitų žmonių. Kad ir kokie geranoriški ir draugiški jie atrodytų, nepulkite atskleisti jiems visų savo idėjų ir dalintis savo sumanymais, nes a) jie juos išbandys greičiau už jus. b) jie pasiūlys jums avantiūrą, kad pamatytų, kiek veikia jų idėjos, bet praradimai būtų jūsų.
  3. Negyvenkite su giminėmis. Kad ir kokie geri būtų jūsų santykiai, jie tokie, patikėkite, yra tik tol, kol atvažiuojate vienas kito aplankyti kartą per pusmetį. Kai apsigyvenate kartu, ims varginti neprašyti patarimai, raportų reikalavimai ir nuolatinė kritika (blogai auginate vaikus, blogai darote, bandote įgyvendinti blogas idėjas ir apskritai esate blogi), kuri užknis, įžeis, sugriaus bet kokią motyvaciją ir t.t. Jūsų geri santykiai virs abipusiu nepasitenkinimu. Be to, svetima buitis, svetimas “bardakas” gali pradėti erzinti net tokią “pedantę” kaip aš, o juk tai ant manęs mama nuolat pykdvo, kad esu baisiai netvarkinga. Tad išvadas galite pasidaryti patys.
  4. Nekurkite ūkio be darbo rankų. Dauguma tokių miestiečių kaip mes įsivaizduoja, kad atvažiavę tai jau visko pasisės ir visko užsiaugins. Kartą Sauliaus Jasionio grupėje Facebooke mačiau klausimą, kiek gi žemės reikia turėti keurių asmenų šeimai. Saulius Jasionis iš karto sureagavo taip, kaip dabar reaguočiau ir aš – o ką su ta žeme darysite? Sakote, karves auginsite, o kas jas prižiūrės? Žmogelis atsako, kad jis dirbs, tad žmona prižiūrės, kuri dar augina ir du mažus vaikus. “Vargšė žmona,” – reaguoja S. Jasionis. O taip, jei tikrai vyras eis į darbą visą dieną, o žmona augina mažus vaikus, jums nereikia nė trupučio žemės, nes jūs neturėsite laiko net pasivaikščioti po ją 😀 Kas kita, jei turite 12 juodvarniais nelakstančių paauglių sūnų.
  5. Nevažiuokite į Žemaitiją. Geriau įsikurkite kur nors Aukštaitijoje. Kaip pasakojo jau devynis metus čia panašiomis idėjomis gyvenantys Bizauskai, net jei darai nemokamas stovyklas ar amatų užsiėmimus, žmonių pritraukti nepavyks, teks maldauti draugų, kad jie atvežtų savo vaikus ir taip jūs įvykdytumėte projekto reikalavimus. Taigi nevažiuokite į Žemaitiją. Žemaičiai yra nedrąsūs, vangūs, nuobodūs žmonės, kurie niekur nedalyvauja net tada, kai renginys vyksta jų laiptinėje. Patys aktyviausi Rietavo žmonės yra visai ne iš Rietavo ir net ne iš Žemaitijos, jie – aukštaičiai (turiu omenyje Oginskių muziejaus direktorių, verslo centro direktorę ir pan.). Viską Žemaitijoje tempia aukštaičiai, patys žemaičiai niurkso savo pakampėse ir jau nuo 16 metų laukia mirties, nes nieko gyvenime pamatyti nebeketina.

Na gerai gerai, jūs supratote… O ką mes dabar darysime?

Nors man gaila palikti šią gražią gamtą ir vieną kitą malonų žmogų, su kuriuo čia susipažinau, vis dėlto akivaizdu, kad savo idėjas geriausiai įgyvendinsime Vilniuje ir Aukštaitijoje. Tad nebešvaistome laiko, žemaičius paliekame toliau trūnyti, o patys važiuojame veikti, nes jau jaučiame, kaip apaugame samanomis. Dar atlėksime į Žemaitiją kai kurių sutuokti, kai kurių vaikų palaiminti. 🙂 Tačiau Mindaugas šiandien gavo darbą valstybės tarnyboje, o aš dar metelius paatostogausiu (galvoje verda dar viena idėja, tik šį kartą ji bus skirta vilniečiams). Tikrai smalsu? Teks dar pakentėti.

O kas bus su šiuo blogu?

Netrukus aš jį perkursiu ir toliau rašysiu – apie mūsų šeimą, įžvalgas, naujus nuotykius gimtajame mieste. Emigrantai grįžta.

 

 

Advertisements

4 komentarai “Mūsų nuotykis baigtas

  1. Matau kad straipsnis persmelktas nuoskaudų. Iš pradžių (nuoširdžiai sakau) – užsigavau nes mat esu žemaitė, bet pasižymiu viskuo išskyrus pasyvumu ir negatyvumu. Tokie patys ir aplink mane esantys žmonės.
    Kaip minėjau, iš pradžių suskaudo kažką. Bet jau po kelių sakinių supratau jog šis straipsnis kalba toli gražu ne apie mane. Tai veidrodis atspindintis kelionę kurioje teko daug ko išmokti. Suvokimas kad mažas miestelis ir kaimo gyvenimas ne Jum – taip pat nuostabi pamoka atverianti mintis.
    Taigi nusiraminau ir… Ir kviečiu straipsnio autorius pažiūrėti į šį gyvenimo etapą atgal po metų. Manau bus įdomu įvertinti kaip patobulėjote nuo šio momento ir pamatysite kokios vertės tai buvo akimirka.

    Sėkmės jūsų kelyje!

    Patinka

    1. Sveika,

      ne, nuoskaudos šiame tekste nėra, nors sutinku, kad punktai gali būti ir aštroki. Bet tai dalykai, kuriuos matėme mes. Kitame mieste, kitomis aplinkybėmis, kitas žmogus po metų gal būtų parašęs atvirkščiai, to neįmanoma sužinoti. Iš tiesų mes džiaugiamės, kad pabandėme – senatvėje nereikės graužtis, kad va galėjome, o nepabandėme, nepadarėme. Dauguma žmonių vardina idėjas, bet niekada nepabando jų įgyvendinti. Mes stengiamės daryti kitaip. Tačiau nuoskaudų nėra, nes jau ilgai delsėme čia rašyti, per tą laiką spėjome ir išsišnekėti, ir aptarti, ir nusiteikti kitam gyvenimo etapui, kurio net laukiame, nes turbūt nebematome savo ateities čia, nebeturime, ką veikti, tik kasdien išeiname pasivaikščioti. 🙂

      Įžeisti taip pat nenorėjome, bet pažvelgti į situaciją, žmones, su kuriais susidūrėme su ironija ir šlakeliu kritikos mačiau tikslą. Kartais ir aš, pažiūrėjus į save ir savo veiklą kito žmogaus akimis, susimąstau, net kažką pakeičiu. Gal tai bus ir stimulas kitiems, nes žmonių, galvojančių apie bėgimą iš miesto, yra labai daug. Tiesą pasakius, gali būti, kad ir mes dar bėgsime, tik jau truputį kitaip 😀 Bijau, kad turime įprotį lakstyti kaip šiknon įkirpti.

      Ačiū už linkėjimus ir mintis 🙂 Labai džiaugiuosi, kad yra įsižeidusių, nes tai rodo, kad ne visi žemaičiai apkerpėję miegaliai. Ir kuo labiau šis tekstas darysis klaidingas, tuo geriau Žemaitijai 🙂

      Patinka

  2. Oho! Tai štai kuo viskas baigėsi!.. O vis pagalvodavau, kaipgi jiems sekasi? Neslėpsiu – labai gaila.

    Apie Jus perskaičiau vienam straipsnyje, tuomet buvo rašoma apie veiklą prie Rietavo. Ėmiau stebėti ir maniau, kad vieną dieną susipažinsime. Kodėl? Nes mūsų šeima irgi planuoja kraustytis į kaimą! Prie Rietavo! 😀 Iš Vilniaus!!! :))) Daug sutapimų, ir staiga Jūs grįžtat… Vaje, net baisu pasidarė… Nes mes visus tiltus sudeginame – parduodame namą, išeiname iš darbų… Tikiuosi, kad neteks gailėtis.

    O jums sėkmės Jūsų veikloje! 😉 Ačiū už įžvalgas.

    Patinka

    1. Labas Agne,
      ogi smagu būtų susipažinti net ir tokiomis aplinkybėmis ir tikrai po metų kitų bus įdomu žinoti, o kaipgi sekasi Jums. Nenoriu atkalbinėti – viskas priklauso nuo to, ko jūs ten važiuojate. Tarkime, jei ketinate būti ūkininkais ir į prekybos centrus tiekti grūdus, jums greičiausiai gali pasisekti, tačiau jei ketinate kažką daryti vietiniams žmonėms ir tai nėra gelinio nagų lakavimo paslauga, greičiausiai turėtumėte nebepardavinėti namo… Vietiniai tikrai niekuo nesidomi, išskyrus geliniu nagų lakavimu – šiek tiek šaipausi iš tų kičiškai “gražių” kaimo mergų 😀 Skamba kaip utopija ir aš irgi netikėjau, kad žmonės tikrai gali norėti tik sėdėti namuose, bet atsakymas į klausimą, kodėl kaimuose niekas nevyksta ir nėra pramogų yra labai ekonomiškas – nes nėra paklausos. Ne pramogų ten nėra, pramogų ten nereikia. Jei reikėtų, jų atsirastų 🙂 Matyt, tą reikėjo per ekonomikos paskaitas suprasti pažodžiui. Taigi viskas priklauso nuo to, ko Jūs į tą kaimą išsiruošėte. Bet bandykite – vieniems pasiseka, o kitiems ne. Galbūt jūsų idėja pasirodys ten reikalingesnė ir bus įdomu sužinoti, kaip sekasi. O keliai… Keliai visai nesudeginti, va ir mums atrodė, kad jie pasvilę, bet visada galima susirasti Vilniuje kitą darbą, išsinuomoti būstą. 🙂 Niekada nesakyk niekada. Viena ką galėčiau dar patarti – kaip suprantu, pardavę namus ir pametę darbus turite santaupų pradžiai, tad tikrai patarčiau dalį jų pasidėti juodžiausioms dienoms ir tai galbūt net taps tiltu namo – jei prireiktų. 🙂 Na, dėl visa ko. 🙂 Sėkmės kuriantis ir tikrai mielai susipažintume 🙂

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s