Pristatome Ypatingąjį svirno medų!

Už logotipą dėkojame Vaivai!
Už logotipą dėkojame Vaivai!

Šie metai bitėms buvo gana keisti. Iki pat kalendorinės vasaros pradžios kiekvieną sekmadienį savo poste prie Rietavo turgaus prakūrenau vadinamą buržuikę, o tai nemažai pasako apie vyravusius orus. Taip, regionas, kuriame dabar gyvename yra lietingiausias Lietuvoje, todėl nieko keisto, kad pienių žydėjimas iš esmės praėjo su lietumi ir pavasarinio pienių medaus neparagavome. Bet nieko baisaus – turime Jums pristatyti Ypatingąjį svirno vasaros ir rudens medų.

Skaityti toliau: Pristatome Ypatingąjį svirno medų!

Reklama

Gelbėjam pabėgėlius

Katabarzdis
Katabarzdis

Manau, kiekvienas sąmoningai vaikų susilaukti apsisprendęs tėvas sutiks, kad vaiko gimimas padaro žmogų žymiai jautresnį, suminkština širdį, o neretai – ir protą. Šiltų jausmų vedami pora dienų gelbėjom vieną prieglobsčio prašytoją, netikėtai besikreipusį į mus pagalbos.

Nedarbinga nuotaika + geras oras = vakaras su šeima beklaidžiojant Rietavo apylinkėse. Nusprendėm nueiti į sodą, esantį nuo Rietavo pora km. Nusiminęs, kad pritrūkau centų ant sėmkų kiūtinau užmiesčio pakele, kai atkreipėme dėmesį į šnaresį pamiškės krūmuose.

Skaityti toliau: Gelbėjam pabėgėlius

Vykdau pažadus

Pagrindinės kiemelio pramogos veiks nuo 10 iki 13 val.
Pagrindinės kiemelio pramogos veiks nuo 10 iki 13 val.

Kapsi paskutinės liepos minutės, kaip ta liūtis, kankinanti jau trečią dieną. Toks jausmas, kad šiandien taip ir neprašvito. Nepaisydamas prasto oro jau pritepliojau nuorodų, kurios Jus pasitiks jau šį sekmadienį, jei sugalvosite užsukti į mūsų Kiemelį. Tokios šventės, kaip per atidarymą, jau nebebus, tačiau atrasite nuostabių autorinių medžio ir rago papuošalų, skanučiausių pyragų (kaip tik prie arbatos!) ir puikių nedidukų arklio traukiamų vežimaičių. Greta viso šito – jaukus tento prieglobstis, šaudymas lankais ir folklorinė mūsų kompanija.

Skaityti toliau: Vykdau pažadus

Mes tai padarėme! Kas toliau…?

Čia ašSelfius daro tie, kurių niekas nefotkina. O blog’us rašo tie, apie kuriuos nerašo niekas kitas. Tokią mintį neseniai išgirdau iš vieno draugo ir tegaliu pridurti, kad kurti blog’ą apie savo veiklą lengviau, kai nieko neveiki. Nes kai pradedi triūsti dėl savo tikslo, kažkokioms rašliavoms paprasčiausiai nebelieka nė minutės. Tokia buvo visa praeita savaitė, panašu, kad taip teks jaustis ir toliau. Nes viena yra nuvažiuoti į festivalį, grįžti namo ir besikeikiant kuopti paliktą betvarkę. O visai kas kita – kai tas festivalis tavo kieme.

Skaityti toliau: Mes tai padarėme! Kas toliau…?

Bitės kaip avys, o aviliai tokie pat

Ilgai plušau, kol pagavau šį kadrą :)
Ilgai plušau, kol pagavau šį kadrą 🙂

Tobulas oras vakar vėl leido užsuktį į svečius pas kol kas vienintelius Jurgaitynės augintinius. Pievos pageltę nuo pienių žiedų, todėl šįkart baigėme plėsti lizdus ir uždėjome meduves (atsarginė dėžė su korių rėmais bičių avilyje, geriau žinoma kaip magazinas). Gėda prisipažinti, bet tik šiomis dienomis ryžausi kartu su močiute nueiti ir iš arti apžiūrėti tų mielų, pūkuotų avilio gyventojų. Nors laiko mano seneliai bites nuo 1993 ar 1994 metų. Teks negaišti laiko ir atsigriebti už visus tuos metus uoliai besimokant šio gražaus amato. Ypač žinant, kokiu ypatingu sutvėrimu bitė laikoma lietuvių tautosakoje.

Skaityti toliau: Bitės kaip avys, o aviliai tokie pat

Pagaliau darbai!

Lietus Norvegijoje. Nuotrauka, aišku, ne mano.
Lietus Norvegijoje. Nuotrauka, aišku, ne mano.

Kažkas iš pažįstamų pasakojo tokį nutikimą. Buvo nuvykę į Skandinaviją (greičiausiai Norvegiją). Visą laiką dulksna, rūkas lietus — stereotipinis šiaurietiškas oras. Sutiko kažkur nedidelę mergaitę ir paklausė jos, ar čia visada taip lyja, ar pasitaiko ir geresnių orų. „Nežinau — atsakė ji, — man dar tik septyneri metai.“

Skaityti toliau: Pagaliau darbai!

Apie išvadas, kurias pasidarome

J. Trinkūnas „Lietuvių išminties knyga“
J. Trinkūnas „Lietuvių išminties knyga“

Skaičiau kažkada Pono Visatos Valdovo Rokiškio vadybinį anekdotą (http://rokiskis.popo.lt/2015/01/18/vadybinis-anekdotas/) apie kintančias sąlygas ir pasenusius sprendimus. O per Jorę teko malonumas į rankas gauti jau į Dausas iškeliavusio krivio Jauniaus Jono Trinkūno komentarais praturtintų esminių lietuvių pasaulėžiūrai pasakų ir sakmių rinkinį. Ir užkliuvo akis už vienos sakmės apie Dievą Senelį ir jo klajones po žemę mokant žmones. Iš tiesų tai balsu kvatojausi, tad pateikiu čia jos ištrauką. Manau, su minėtu Rokiškio pamokymu ši sakmė kažkuo susišaukia.

Skaityti toliau: Apie išvadas, kurias pasidarome