Šeimų romuvos 2017-ieji

foto (340)
Ritos Bačytės nuotr.

Kaip ir kasmet, atėjo laikas papasakoti apie praėjusių kalendorinių metų mūsų apeigas – tuos savotiškus ir malonius nuotykius susipažįstant su naujai besikuriančiomis šeimomis arba į giminę atkeliavusius mažylius. Šeimų romuva kasmet atlieka jungtuvių, mergvakarių, vardynų, o jei reikia – ir laidotuvių apeigas (dėl apeigų galima susitarti el. paštu.)   

Praėję metai buvo gausūs šeimos apeigų, todėl norime pasidalinti džiugiomis metų akimirkomis.

Skaityti toliau: Šeimų romuvos 2017-ieji

Reklama

Kaip prasmingai atšvęsti Kalėdas? (II dalis)

26036257_1777481492285429_349616224_oViltingai tikiuosi dar spėti papasakoti, ką įdomaus ir tradiciško galima nuveikti per didžiąsias žiemos šventes. Jau papasakojau apie kūčių stalo tradicijas – tai malda, ypatingi apeiginiai valgiai, mažytės, bet įdomios tradicijos. Šįkart pristatysiu blukvilkio tradiciją, papasakosiu apie kūčių vakaro būrimus ir kalėdines dainas bei žaidimus.

Skaityti toliau: Kaip prasmingai atšvęsti Kalėdas? (II dalis)

Mokomės mitologijos: kaip prasmingai atšvęsti Kalėdas? (I dalis)

25467865_1768718646495047_700737294_oVaikystėje Kalėdos turbūt yra pati laukiamiausia šventė. Tik ką daryti, kad jos ir pateisintų savo lūkesčius, nenuviltų, dieną užpildytų prasminga ir įdomia veikla? Turbūt atspėjote, kad televizorius čia tikrai netinka. Tad kaip atšvęsti Kalėdas prasmingai ir turiningai? Šiuose straipsniuose papasakosiu, ką valgyti, ką veikti, kaip puošti namus, ką dainuoti, kokių tradicijų laikytis per šventes.

Ką valgyti?

Visi žinote mūsų tradicinį Kalėdinį patiekalą – kūčiukus. Tai vienas svarbiausių apeiginę reikšmę turinčių valių, tačiau tikrai ne vienintelis. Šiandien norėčiau papasakoti Jums apie kūčią – seną, labai gardų apeiginį valgį.

Skaityti toliau: Mokomės mitologijos: kaip prasmingai atšvęsti Kalėdas? (I dalis)

Šventės – tai mito atkartojimas mūsų gyvenimuose

25435518_1768718709828374_1277685151_oMitologijos tyrinėtojų darbuose ne kartą teko skaityti mintį, kad kiekviena šventė yra simbolinis mito atkartojimas, taigi švęsdami, laikydamiesi tradicijų ir ritualų, mes iš naujo sukuriame pasaulį, nukalame Saulę, “pagimdome“ visą gyvybę. Viskas skamba taip filosofiškai, kad atrodo tik graži teorija, bet net jei nesistengsite kurti švenčių, mitas vis tiek ateis į gyvenimą.

Štai ir aš kažkaip nejaučiu tos kalėdinės dvasios, nors liko tik savaitėlė – su mažaja teko pagulėti ligoninėje, o paskui slaugyti ir likusius šeimos narius, tad rūpesčiai užgožė šventinę nuotaiką. Einame vieną rytą į darželį Vingio parke ir žiūriu – vėjas nulaužęs didžiulę pušies šaką prie pat to kelmelio, su kuriuo dukra kasdien sveikinasi. Na negi paliksi gerą daiktą gulėti ir pūti? Štai mitas ir prasidėjo.

Skaityti toliau: Šventės – tai mito atkartojimas mūsų gyvenimuose

Šaltą žiemą ateina meška, vilkas ir kiškis

VGF_3557
Vaivos Girskienės nuotr.

Taip ir įsivaizduoju šaltą žiemą, sniego pusnis ir iš miško vis išlendančius, maisto ieškančius žvėris – mešką, vilką, kiškį… Labai daug šių žvėrių gyvena ir kalėdinio laikotarpio lietuvių liaudies dainose, pasakose, papročiuose ir vaikų žaidimuose. Daugelis jų – tai savo reikšmę per daugelį metų praradusios apeiginės giesmės ir mitiniai pasakojimai.

Skaityti toliau: Šaltą žiemą ateina meška, vilkas ir kiškis

Šiaudiniai sodai – tradicinė puošmena ir šiuolaikinėms šventėms

Rikante_2017_01_18-124
A. Razauskienės nuotr.

Praėjusią savaitę paminėjome Vėlines – tai nuostabi šventė, savo esme pranokstanti komercinį Helovyną (jame, anot mitologijos tyrinėtojo Gintaro Beresnevičiaus, žmonės bijo mirusiųjų ir negeba deramai suvokti mirties natūralumo, o mūsų Vėlinės leidžia išsiilgus susitikti su savo brangiais išėjusiais žmonėmis ir dar kartą drauge pabūti). Šeimų romuvos užsiėmimuose vaikams praėjusią savaitę kūrėme šiaudinius sodus iš tikrų šiaudų – tai nameliai protėvių Vėlėms. Vaikai turėjo galimybę prisiliesti prie tikro šiaudo ir išmokti tradicinio amato.

Skaityti toliau: Šiaudiniai sodai – tradicinė puošmena ir šiuolaikinėms šventėms

Baltų mitologija mažiausiems

_Āeim__ romuva 10.24 (1)
Vaivos Girskienės nuotr.

Nuo kada verta lavinti vaiką? Mano asmeninis atsakymas būtų – nuo gimimo. Baltų tradicijų ir mitų mokyti pačius mažiausius, vos gimusius kūdikėlius nėra per anksti, nes juk ir mūsų protėviai nuo mažiausių dienų įtraukdavo vaikus į tą tradicinę kasdienybę. Nėra žinoma, nuo kada tiksliai vaikas pradeda kažką suprasti, nuo kada tiksliai geba įsiminti, atliepti, suvokti, tad verta pradėti mokyti iškart.

Skaityti toliau: Baltų mitologija mažiausiems