995801_10200427201562424_999703200_nKaip ir kitos šeimos progos, laidotuvės trukdavo ilgai. Svarbiausia jų dalis — ne pats žmogaus palaidojimas, bet būdynės, kurios priklausomai nuo istorinio laikotarpio galėjo trukti net kelias savaites. Dar neseniai prie velionio budėdavome bent parą, o dabar įsigali mada budėti vos kelias valandas. Vis dėlto būdynės kaip apmąstymo, dūšios palydėjimo ir atsisveikinimo laikas yra nepaprastai svarbios psichologiniam būviui aturti ir gyvųjų susitaikymui su mirties faktu.

Būdynės

Būdynės yra budėjimas prie mirusiojo palaikų. Budint meldžiamasi, giedama, grojama kanklėmis, dūdmaišiais, žibinami žiburiai. Būdynių metu labai svarbi simbolika, tad reikia atitinkamai paruošti aplinką — mirusiojo pašarvojimo vieta turi būti puošiama eglišakiais, prie kojų deginamos graudulinės žvakės.

1620872_10200427176321793_1648912444_nKanklės — svarbiausias palydintis instrumentas. Buvo paprotys gimusiam vaikui sodinti medį (žr. Vardynų aprašą), kuris nukertamas po žmogaus mirties ir iš jo daromos kanklės. Tikima, kad tų kanklių skambesys — to žmogaus dūšios balsas. Tad kanklių pagalba įsijungia gyvųjų ir mirusiųjų bendravimas, susisiekiama su protėvių pasauliu ir prašoma naują velionį priimti į protėvių ratą.

Palydint mirusįjį giedamos raudos, mirusiųjų palabinimo, vėlinių giesmės ir dainos: „Ėjau par lauką“, „Vai pūdymai pūdymai“, „Oi toli toli“ ir kitos. Raudos kuriamos konkrečiam žmogui, dainuojama progiesmiui, kartkartėmis natūraliai raudą pertraukia verksmas ir vėl grįžtama prie giedojimo.

Būdynių metu ne tik raudama, bet ir puotaujama čia pat prie velionio. Pastatomas stalas su vaišėmis, geriama ir valgoma prisimenant mirusįjį. Būdavo paprotys, kad senas žmogus užraugdavo alaus. Sūnus ar kitas šeimos narys po jo mirties išritindavo statinę su tuo alumi. Susirinkusieji klausdavo, kas vaišina, o statinę išridenęs asmuo atsakydavo, kad vaišina velionis. Tokiu būdu puotaujama su mirusiais.

1538758_10200427181561924_2044234819_nBūdynių metu būdavo žaidžiami ir žaidimai, kuriais būdavo aiškinamasi, kieno kito laukia mirtis. Populiarus žaidimas „Žalio vario“. Žaidėjams sustojus į eilę poromis ir susikibus už rankų padaromi vartai, pro kuriuos paskutinis prasmukęs mirs pirmas. Natūralu, kad paskutinis pro vartus praklibinkščiuodavo seniausias, sunkiausiai vaikštantis, o vaikai prabėgdavo pirmi.

Per laidotuves svarbu juoktis. Juokas prikelia kitam gyvenimui, taip skatinamas vėlės atgimimas, persikūnijimas. Todėl laidotuvių metu pasakojami ir linksmi nutikimai, juokiamasi. Yra aprašytas paprotys uždengti velionį balta marška ir juoktis, o maršką kas kurį laiką atidengus — raudoti. Taip juokas ir ašaros keičia vienas kitą.

Laidojimas

1609777_10200427184722003_1771507422_nLaidojimo būdą galima rinktis, nes priklausomai nuo istorinio laikotarpio baltų protėviai turėjo tiek laidojimo žemėje, tiek degintinių kapų paprotį. Idealiu atveju kūnas turėtų būti sudeginamas ir apkasamas toje pačioje vietoje supilant pilkapį, tačiau galiojant dabartiniams įstatymams žemėje laidoti reikia tiek kūną, tiek urną.

Laidojant nedegintą kūną idealu būtų guldyti žmogų kuo panašesne į embriono formą poza, rankas sudėjus ant krūtinės, atgręžtą į rytus arba (priklausomai nuo tradicijos) vakarus. Ideali tiek urnos, tiek karsto laidojimo vieta — kapinės ant kalno.

Laidojant pirmiausia supilama ir taip užgesinama ugnis. Aukštaitijoje tebėra paprotys kapo duobėje įstatyti žvakę, kuri užgęsta užpilant žemėmis. Į kapo duobę arba karstą dedamos įkapės — būtini, velioniui svarbūs daiktai. Taip pat reikia dėti žirkles (mirties liežuviui nukirpti), siūlą su adata (ilgoje kelionėje drabužius susilopyti), žvėries nagą ar iltį (įsikabinti lipant į stiklo kalną), pinigą (valtininkui papirkti), papuošalų, alaus ar midaus, geriamąjį ragą, duonos, ginklų ir kt.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s