Sumazinta_vardynos (10)Jau pats Vardynų pavadinimas sako, kad šios apeigos metu kūdikėliui bus suteikiamas vardas. Vardo reikšmė daugelio tautų tradicijose yra labai didelė, net tikima, kad žinodamas vardą gali valdyti žmogų. Dėl šios priežasties baltai stengėsi svetimšaliams neatskleisti net ir tikrųjų savo dievų vardų, atsirado įvairios pravardės — Perkūnas įvardijamas kaip Dundulis, Griausmavaldis, Medžioklis ir pan. Kūdikio vardas iki Vardynų taip pat griežtai slepiamas (slepiamas ir pats kūdikis), nes juk gyvenimo patirtis rodo — niekada negali žinoti, kuris žmogus turi piktų kėslų, kas nužiūrės ar ko blogo palinkės. Dėl to po gimdymo motina visą mėnesį neidavo iš namų, nerodydavo ir naujagimio, nepriimdavo svečių (išskyrus būtinus pagalbininkus), o Vardynų apeiga būdavo ir pirmasis kūdikio pristatymas bendruomenei.

Jei tikime, kad po mirties žmogus turi galimybę dar kartą atgimti per Žemės Motinos (Žemynos) įsčias, tai natūralu, kad gimęs vaikas dar vis tebėra pusiau gyvųjų, o pusiau mirusiųjų pasaulyje. Tas laikas, kol naujagimis sutvirtėja ir mažėja jo mirties tikimybė, yra labai svarbus ir apipintas tikėjimais bei ritualais. Vardynų apeigos metu vaikas simboliškai atskiriamas nuo savo buvusios giminės (kurioje gyveno prieš mirdamas) ir įvedamas į naują giminę (kurioje dabar atgimė). Žinoma, baltų tikėjimų apie pomirtinį pasaulį, priklausomai nuo laikotarpio, yra įvairių, tačiau šis geriausiai paaiškina Vardynų apeigos mitinę prasmę.

Sumazinta_vardynos (12)Suvokus šias baltų pasaulėžiūros reikšmes tampa akivaizdu, kad Vardynų apeiga nėra panaši į krikščioniškąjį krikštą, t.y. atlikus Vardynų apeigą vaikas tik gauna vardą ir tampa savo giminės, bet ne kažkokios religinės bendruomenės, nariu, todėl nėra prasmės atlikti Vardynų apeigą vyresniems vaikams, kurie jau turi vardą. Vardynų apeiga gali būti atliekama tik kūdikiams, o ne kelių metų vaikams, kaip kartais manoma. Tačiau dėl žinių stokos žmonėms nesuskubus atlikti Vardynų apeigos, norintiems pritaikoma Palaiminimo apeiga, kai vaikas tik palaiminamas, prašoma dievų apsaugos, tačiau tikroji vardo suteikimo apeiga nebeįvyksta.

Kaipgi naujagimis įvedamas į naująją savo giminę ir bendruomenę, kokie simboliniai veiksmai lydį šį virsmą?

1. Apsiprausimas. Į apeigos vietą žengti galima tik esant švariam, geriausia prieš tai išsipėrus pirtyje, kitu atveju prausiamasi simboliškai pilant vandenį iš ąsočio, šlakstant rankas ir veidą. Apeigos dalyviai savo švarą pabrėžtų apsirengę baltus marškinius (tokius rengdavosi ir artojai, ardami pirmąją vagą, ir bitininkai, lankydami šventas bites). Balta spalva simbolizuotų ir naują pradžią, iš mirties perėjimą į gyvenimą, ką simbolizuoja pats vaiko gimimas.

2. Vaiko supimas. Supimas kaip apeiginis veiksmas būdingas daugeliui apeigų, susijusių su gyvybės klestėjimu — pavasario lygiadienio, Jorės apeigose ir pan. Vardynose vaiko supimas reiškia jo pakylėjimą dievop, augimo, klestėjimo, sveikatos linkėjimą ir skatinimą. Vaikas supamas paguldžius ant lininio patiesaliuko arba rankose, supant dainuojama.

Prausimas.vardynos3. Prausynos. Galima sakyti, tai esminė vardynų apeigos dalis: laiminimas vandeniu ir apsivalymas juo. Vaikas pirmą kartą maudomas viešai, šią apeigą anksčiau atlikdavo pribuvėja. Vaiką maudant apeigų dalyviai, atėję pirmą kartą pamatyti ir pasveikinti naujo šeimos nario ar kaimyno, laimina vaiką pasmilkydami grauduline žvake. Palaiminę kūdikį taip pat į vandenį mesdavo pinigėlį kaip auką dievams. Vėliau pinigėlis atitekdavo apeigas atliekančiai pribuvėjai—vaidilei. Į tą vandenį taip pat buvo dedama šermukšnio arba kadagio šakelė, vaikas smilkomas žolinės žolėmis arba rūtomis.

4. Prausiant pakerpami plaukai. Plaukų pakirpimas simbolizuoja atskyrimą nuo buvusio gyvenimo, t.y. nuo gyvenimo prieš gimstant. Pakirpti plaukai paaukojami arba atiduodami tėvams medžiui pasodinti. Nuprausus vaikelis apvelkamas marškiniais (geriausia, įvyniojamas į neskalbtus motinos gimdymo marškinius) ir nešamas prie aukuro, kur vyks aukojimai dievams.

5. Aukojimai. Vardynų apeigos metu aukojama pagrindiniams žmogaus gyvenimą globojantiems dievams: Laimai, kaip likimo lėmėjai, moterų globėjai; Gabijai, kaip naujo vaiko namų židinio globėjai; Žemynai, kaip gimdančiai deivei. Būdingos aukos vardynų metu yra duona (su ja sutinkamas gimstantis ir palydimas mirštantis), juostos bei lininiai rankšluosčiai (aukojami pirtyje arba paliekant prie upelių ant akmenų), juodas gaidys (išverdamas ir suvalgomas visų šventės dalyvių). Apeigos metu atliekama ir žemyneliavimo apeiga – siunčiamas kaušas alaus ar midaus užsveikinant, pirmus lašus nupilant ant žemės kaip auką dievams.

Pakėlimas.vardynos6. Vardo suteikimas ir pakėlimas į giminę. Šių apeiginių veiksmų metu ištariamas vaiko vardas. Pribuvėja, kuri vadovaudavo vardynų apeigai, klausdavo, ar tėvai priims į savo giminę ir šeimą naują atkeliavusį svečią ar viešnią. Tėvams sutikus priimti, būdavo klausiama, koks jam/jai suteikiamas vardas. Nuskambėjus vaiko vardui, tėvas aprišdavo vaiką tautine juosta, (kuri žymi naują vaiko, kaip pilnaverčio bendruomenės ir giminės nario, statusą) ir tris kartus pakeldavo į viršų. Toks vaiko pripažinimas pakeliant būdingas ne tik baltų, bet ir kių indoeuropiečių tautoms — buvo praktikuojamas graikų ir romėnų. Tėvui pakilnojus, vaiką į giminę taip pat kilnodami priimdavo ir motina, kūmai, broliai ir seserys, kiti šeimos ir bendruomenės nariai.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s